Ne visi žino, jog deimantai – ne tik papuošalai, bet ir viena geriausių bei saugiausių investicijų.

Tačiau ar iš tiesų visus deimantus galima laikyti investicija? Ar tiesa, kad deimantų kainos visuomet tik kyla ir negali kristi? Kaip išsirinkti deimantą, kuris ne tik puoštų ir džiugintų akį, bet ir būtų gera sukaupto turto išsaugojimo priemonė? Galų gale, kaip renkantis deimantą neužkibti ant sukčių kabliuko?

Žurnalas „De Luxe“ šį kartą neria į tviskantį brangakmenių pasaulį ir bandys atsakyti į šiuos ir kitus susijusius klausimus. 

(Ne)nugalimas

Pradėkime nuo to, kad deimantas – kiečiausias gamtoje randamas mineralas. Ypatingas tuo, kad yra atsparus visoms rūgštims bei šarmams ir itin skiriasi nuo kitų anglies atmainų.

Ne veltui pavadinimo kilmė siejama nuo graikiško žodžio adamas – nenugalimasis. Žinoma, deimantas nėra visiškai nesunaikinamas – 600–800 laipsnių temperatūroje jį gali paveikti deguonis ir fluoras, o ore jis sudega prie aukštesnės nei 800 laipsnių temperatūros. Deimanto lydymosi temperatūra yra 3 700–4 000 laipsnių.

Be to, verta žinoti, kad deimantai nėra sudaryti vien tik iš anglies – juose gali būti silicio, geležies, titano, magnio, kalcio oksidų, azoto ir kitų priemaišų.

Deimantai dažniausiai randami nuo 10 iki net 1 500 metrų pločio siekiančiuose krateriuose, pripildytuose nuotrupinių uolienų. Verta paminėti, kad deimantai susiformuoja geologiškai stabiliose mūsų planetos vietose – daugiausia kasyklų yra Kanadoje, Rusijoje, Afrikoje, Australijoje. 

Deimantai susiformuoja maždaug 100–200 kilometrų gylyje, kur temperatūra siekia 1 000–1 100 laipsnių ir yra milžiniškas slėgis. Milijardus metų pabuvę dideliame gylyje, deimantai į žemės paviršių patenka vulkaninių sprogimų metu – juos iškelia magma.

Esmė – svoris ir spalva

Deimantas – skaidrus, tačiau nebūtinai bespalvis mineralas. Vertinant pagal kainą nuo mažiausios iki didžiausios, pirmiausia rikiuojasi geltoni, rudi, šampano, žalsvi, rožiniai, mėlyni, o sąrašą baigia sodriai raudonos spalvos deimantai. Pagal spalvą deimantai klasifikuojami naudojant abėcėlės raides nuo D (visiškai bespalvių deimantų) iki Z (matomos spalvos).

Lietuvoje daugiausia deimantų parduodama juvelyrikos parduotuvėse ir daugeliu atvejų tai yra maži, 0.2–0.50 karato (ct) svorio briliantai. Vienas karatas lygus 200 miligramų.

Kuo deimantas sunkesnis, tuo brangesniu laikomas. Visgi, vertinant pagal pasaulinius standartus,minėto svorio deimantai nėra investicija. Paprastai pasaulyje investiciniais laikomi nuo 1.00 ct ir didesnio svorio deimantai. Tai reiškia, kad, jei deimantas perkamas siekiant išsaugoti ir gal net padidinti pinigų vertę, jo svoris turėtų sudaryti bent 1.00 ct.

Žinoma, niekas nedraudžia net ir 1.00 ct ar didesnio brangakmenio įkomponuoti į papuošalą, tuomet jis atlieka dvigubą – investicijos ir papuošalo– funkciją. Be to, išimtis galioja spalvotiesiems (angl. fancy) deimantams – šioje grupėje investiciniais laikomi ir nuo 0.25 ct svorio deimantai (ypač rožinės ir mėlynos spalvos brangakmeniai). Geriausias to įrodymas – didelio mėlynojo deimanto karato kaina 2016 m. viršijo 4 mln. USD, o, tarkime, sodriai raudonos spalvos deimantų kaina, neatsižvelgiant į svorį ir dydį, šiuo metu sunkiai nusakoma, nes tokių deimantų pasaulyje yra vienetai.

4C metodika

Ne tik svoris ir spalva renkantis deimantą yra svarbu.

Pasaulyje deimantus įprasta vertinti pagal vadinamąją 4C metodiką: briaunavimą (angl. Cut), skaidrumą (angl. Clarity) ir jau minėtus spalvą (angl. Color) bei svorį (angl. Carat). Tokią deimantų vertinimo metodiką dar 1939 m. sukūrė Amerikos gemologijos institutas (angl. Gemologicat Institute of America, GIA).

Briaunavimą kitaip dar būtų galima vadinti išpjovimu arba šlifavimu, o tai, kaip žinoma, yra vienas esminių veiksnių, lemiančių deimanto grožį. Paprastai sakoma, kad kuo labiau deimantas briaunuotas, tuo stipriau švyti ir tuo įspūdingiau atrodo. Briaunavimo lygis gali svyruoti nuo idealaus iki blogo. Tačiau joks save gerbiantis deimantų tiekėjas nesiūlys mažiau briaunuotų deimantų, nes jie atspindi tik mažą dalį šviesos ir neturi deimantams būdingo švytėjimo.

Skaidrumas, arba švarumas, – dar vienas vertinimo kriterijus. Nemaža dalis gamtoje aptinkamų deimantų turi įvairių intarpų, patamsėjusių vietų ar natūralių įskilimų. Plika akimi jie beveik nematomi, tačiau laboratorijose visa tai gali būti nuodugniai ištiriama ir nustatoma atitinkama švarumo kategorija.

Taigi apibendrinant investiciniais galima laikyti 1.00 ct ir didesnius deimantus, kurių spalva atitinka D–G spalvos gradaciją (kitaip tariant, patys balčiausi). Siekiant, kad deimantas išlaikytų vertę, derėtų rinktis itin švarius, labai gerai ar idealiai briaunuotus brangakmenius, turinčius pripažįstamos laboratorijos išduotą sertifikatą. Tokių deimantų kainos prasideda nuo 5 000–6 000 Eur.

Investiciniais gali būti laikomi ir nuo 0.5 ct deimantai, jei tai yra ryškių, ypatingų spalvų deimantai. Vis dėlto ir jie turėtų būti labai gero ar idealaus briaunavimo. Kadangi tokie brangakmeniai itin reti, jų pasaulyje randama nedaug, laikui bėgant jų vertė gali augti labiau nei įprastų deimantų. Remiantis įmonės „Leibish & Co.“ sudarytu deimantų kainų kitimo grafiku, 0.50 ct rožinio deimanto kaina per 10 metų kilo nuo 23 000 iki 140 000 USD už karatą.

Ilgu ar trumpu laikotarpiu

Deimantų pardavėjai jums visuomet sakys, kad deimantų kaina tik auga ir nereaguoja net į ekonomikos krizes. Tačiau toks teiginys teisingas tik vienu atveju – jei žiūrima į ilgo laikotarpio kainos istoriją.

Tinklalapio Polishedprices.com duomenimis, vidutinė šlifuotų deimantų kaina nuo 2011 m., kai Europą purtė skolų krizė, iki dabar vis dar yra smukusi apie 30%.

To priežastis – pasaulio ekonomikai augant, žmonės yra vis labiau garantuoti dėl savo ateities ir neskuba lėšų investuoti į saugumą užtikrinančius investicinius produktus. Tokia pati priežastis minimu laikotarpiu prislėgė ir aukso kainas.

Be to, atsiranda vis daugiau įrodymų, kad deimantų paklausa traukiasi Kinijoje ir kitose Azijos šalyse, kur naujoji vartotojų karta mieliau renkasi pirkti išmaniuosius įrenginius. Kitaip tariant, jaunimas šiose šalyse nebenori investuoti į tėvų ir senelių kartos vertybe laikytus deimantus.

Kad deimantai šiuo metu išgyvena savotišką įvaizdžio krizę, įrodo ir tai, kad dar 2015 m. septyni didžiausi pasaulio deimantų išgavėjai, įskaitant bendroves „De Beers“, „Rio Tinto“ ir „Alrosa“, įkūrė Pasaulinę deimantų išgavėjų asociaciją, kurios pagrindinis tikslas – stiprinti deimantų įvaizdį ir gaivinti pasaulinę jų paklausą.