Kodėl juvelyrikos pardavėjai slepia gaminio kainą arba svorį? – Apgaulė po blizgesiu
ADORO juvelyrika
Juvelyrika – tai ne tik grožis, bet ir finansinė investicija. Brangieji metalai ir akmenys turi aiškią rinkos vertę, todėl pirkėjas turi teisę žinoti, už ką moka. Tačiau daugelis juvelyrikos pardavėjų vis dar slepia esminę informaciją – papuošalo svorį ir net kainą. Kodėl? Ir ar tai tikrai „marketingo strategija“, kaip mėgsta teisintis verslai, ar tiesiog sąmoningas pirkėjo klaidinimas?
1. Svorio slėpimas – būdas paslėpti tikrąją vertę
Brangiųjų metalų kaina nustatoma pagal svorį. Kai pardavėjas nepateikia gaminio svorio, jis iš esmės neleidžia pirkėjui suprasti, kiek realiai verta žaliava. Tai – sąmoningas būdas paslėpti, kiek pinigų iš tiesų uždirbama iš jūsų nežinojimo.
„Jei žmogus nežino, kiek sveria papuošalas, jis negali žinoti, ar kaina pagrįsta. Tai klasikinė apgaulės forma, kai paslėpta informacija leidžia taikyti neproporcingą antkainį“, – sako Lina Kelpšaitė, vartotojų teisių ekspertė.
2. Kainos slėpimas – spaudimas pirkti emocijomis, ne logika
Pardavėjai dažnai pateikia užrašą „kaina pagal užklausą“ arba kviečia susisiekti asmeniškai. Tai psichologinis triukas: pirkėjas įsitraukia į pokalbį, emocinį ryšį su preke, o tada pateikiama kaina – kai atsitraukti jau sunku.
„Tokios praktikos dažnai naudojamos prabangos sektoriuje, kur emocinis impulsas yra pagrindinis pirkimo motyvas. Bet juvelyrika yra ne tik emocija – tai medžiaga su verte. Kainos slėpimas tampa manipuliacija“, – aiškina psichologė Rasa Kazlauskienė, analizuojanti vartotojų elgesį.
3. Slėpimas padeda paslėpti pernelyg didelę maržą
Kai svoris nėra nurodytas, paprasta paslėpti, jog vienas papuošalas kainuoja, tarkime, 10–15 kartų daugiau nei jame esančio aukso vertė. Tokia praktika dažna tarp prekių ženklų, kurie siekia prestižo, tačiau neturi aiškios vertės pagrindo.
„Kiekvienas pirkėjas turėtų turėti teisę apskaičiuoti papuošalo kainą per gramo vertę. Tai – paprasčiausias skaidrumo principas. Jei svoris slepiamas – tai dažniausiai reiškia, kad permoka didelė“, – sako juvelyras Giedrius Ambrazevičius, dirbantis su individualiais užsakymais.
4. Ne tik neetiška, bet ir rizikinga – kai kurios praktikos gali būti neteisėtos
Pagal Lietuvos vartotojų teisių apsaugos įstatymą, pardavėjas privalo pateikti aiškią ir tikslią informaciją apie prekę. Tai apima ir sudėtį, ir kainą, ir kitus esminius parametrus. Jeigu ši informacija slepiama – tai jau potencialus vartotojo teisių pažeidimas.
„Informacijos slėpimas yra viena iš nesąžiningos komercinės veiklos formų. Jeigu gaminio kaina ar svarbūs parametrai pateikiami tik po specialios užklausos – tai ženklas, kad pardavėjas gali veikti neetiškai, o gal net prieš įstatymą“, – teigia Lietuvos vartotojų teisių centro teisininkė Rūta Markevičiūtė.
Ką daryti pirkėjui?
-
Reikalaukite skaidrumo. Klauskite apie svorį ir kainą – tai jūsų teisė.
-
Lyginkite kainas su kitomis parduotuvėmis. Identiškos išvaizdos gaminiai gali kainuoti labai skirtingai.
-
Skaičiuokite. Sužinoję svorį ir rinkos kainą, lengvai įvertinsite, ar gaminys kainuoja tiek, kiek verta.
Išvada: pirkėjo teisė – žinoti, už ką moka
Kainos ir svorio slėpimas nėra subtili rinkodara – tai pirkėjo apgaudinėjimas. Skaidrus verslas nebijo būti palygintas, nebijo parodyti savo maržos ir pagrįsti savo kainą. Tuo tarpu tie, kurie slepia informaciją – dažnai turi ką slėpti.
Juvelyrika turi blizgėti ne tik vitrinose, bet ir sąžiningume.
ADORO juvelyrika